Sutemų DirbtuvėsSiaubo pasakos
Kai vakarais seku pasakas, jas telefonu įrašinėju, o kai neturiu jėgų pasekti - duodu vaikams paklausyti senų. Labai patogu, o be to, galbūt jos išliks bei bus gražus prisiminimas apie vaikystę.
Tik, vaikams kiek paaugus, o lauke nesileidžiant saulei, vaikai nori baisesnių pasakų. Kilnūs riteriai ir mieli vorai - smagu šaltą rudenį, bet dabar, panašu, jiems norisi miške klajojančių pabaisų ir nuėstų kaulelių.
Na, kas aš toks, kad jiems prieštaraučiau (taip, sarkazmas). Todėl ir čia padaugės baisių pasakų. Jei skaitote vaikams - būkite atsargūs pamate žymą "siaubas" - pirma perskaitykite patys.
Ar jos per daug baisios - galbūt - bet manau visi vaikai (ir suaugę) labai skirtingi, o ir pasekti galima labai skirtingai. Mano nuomone jaukiame kambarėlyje pasekta pasaka bus tolima, netokia baisi - tik jaukiau bus susisukti lovoje. O nakvojant palapinėje miške, šalia ošiant senoms pušims, tarp šešėlių siaučiant šernams ir barsukams...pasekus jas situacija gali būti ir prastoka.